29/ Maj 2017
Imieniny:
baner projektu
 
Wybierz język

Jaunysteje jie manęs nedomino: kam man tai, kas buvo kadaise, juk man terupejo ateitis.
Šiandien godžiai skaitau šiuos prisiminimus, žinodamas vietovardžiu, kelio vingiu, kalveliu ir upes keltu vertę.
Kaip labai reikia branginti provinciją, namus, datas ir praeityje gyvenusiu žmoniu pedsaką.

Iš "Mano Senelis Zigmantas Kunatas"
(Czesław Miłosz. Tai. - Vilnius: Strofa, 2002, p.15. Verte V. Jarutis)

Kodel ieškome Lenkijos?

Ieškome tokios Lenkijos, kokia ji buvo prieš amžius - ivairi kaip Babelio bokštas, gausi ivairiu virtuviu, svetimšalius stebinanti ir jiems keista , bet suprantama tiems, kurie joje gime.
Tokios, kuria turime didžiuotis, kurios tapatumą turime saugoti ir puoseleti dabartiniu permainu metu, kuomet vienijamas tarp Rytu ir Vakaru padalintas žemynas. Ieškome tos Lenkijos, kuri duos jegu mums patiems apsisaugoti nuo savo baimiu ir kompleksu. Ieškosime jos, klausydamiesi pasakojimu, tarp šeimu kilmes medžiu, senu fotografiju skryniose ir nepasibaigiančioje diskusijoje.
Keliaudami po praeiti dažnai pasieksime tą Lenkiją, kurios jau nebera, tačiau tikime, kad mes atrasime tuos skiriamuosius musu tevynes bruožus, kuriais turime didžiuotis - tolerancijos, pagarbos kitiems, ištikimybes ir pasididžiavimo savo tradicijomis pamatus. Lenkija juk buvo visur, kur gyveno tos visos nuostabios tautos, turinčios buti jai del daug ko dekingos, bet kurioms juk ir Lenkija už daug ką yra dekinga - ukrainiečiai ir žydai, baltarusiai ir lietuviai, lemkai ir vokiečiai, totoriai ir rusai, karaimai ir romai - musu tautinio ir kulturinio paveldo, musu minčiu, virtuves ir kalbos perlai, neatskiriamos jos portreto dalys. Amžiais kartu kure bendrą musu tevynę, suteikdamos jai nepakartojamą koloritą, nors ji ne visada joms buvo mylinti motina, o netgi dažnai nejautri pamote. Liudnu pedsaku nenaikinsime - jie taps pamoka ir išmintimi ateičiai.
Galerijos "Lenkijos abecele" - projekto, kuri igyvendiname, tikslas - naujai perskaityti Jogailaičiu Lenkijos ir Abieju Tautu Respublikos palikimą. Musu nuomone, ši palikimą verta prisiminti ir puoseleti. Jis yra svarbi musu istorijos, metu metais stumtos užmarštin arba tendencingai interpretuotos, dalis. Pirmosios Respublikos valstybinio palikimo apmastymas gali buti ypatingai naudingas šiuolaikinei Lenkijai stovint prieš iššukius, iškylančius stojant i Europos Sąjungą.
Juk Jogailaičiu Respublika buvo pirmoji Europos istorijoje valstybe, kurioje nebuvo etnines vienoves ir nebuvo vienos tautos dominavimo, nebuvo ir kalbos ar tikejimo primetimo kitiems. Tai buvo šalis, istatymais ribojusi savo monarchu teises, valdžią jiems suteikdama sutarties pagrindu. Viešosios tvarkos palaikymas tokiame tiems laikams unikaliame valstybiniame tvarinyje reikalavo iš to meto politiku ypatingos atsakomybes ir sugebejimo nuolatos išlaikyti trapią pusiausvyrą tarp atskiru federacijos daliu ir neretai prieštaringu ju interesu.
Nereikia labai lakios vaizduotes, kad toje valstybeje ižiuretumeme Europos Sąjungos prototipą. Kas galetu geriau pagristi tezę, kad musu Europos integracijos siekis nera svetimas, primestas iš šalies - bet giliai isitvirtinęs daugiatauteje tradicijoje. Dar daugiau - prieš amžius butent tokioje tarptautineje ir europietiškoje federacijoje Lenkija buvo pasiekusi savo stiprybes viršunę. Pawełas Jasienica apie ją raše, kad šis kurinys buvo "(...) nuostabus, žvelgiantis i ateiti, bet sunkus, reikalaujantis nuolatos su laikrodininko tikslumu rupintis jame besisukančiais visokiausiais rateliais, dantratukais ir didžiuliais smagračiais.� Daugiametis sunkus darbas suformavo vertingus bruožus ir gebejimus: toleranciją, kompromiso ir bendradarbiavimo siekimą, nepaisant pažiuru skirtumu, lojalumą bendrapiliečiams ir valstybei.
Tikime, kad pastaruju dvieju šimtu metu patirtis iš lenku tautines sąmones jogailaičiu palikimo visiškai neištryne, o tik nustume i gilią pasąmonę. Viliames, kad didele dalis tautiečiu išsaugojo Jogailos geną. Kol kas jis užmigdytas snaudžia, tačiau idejus švietimo pastangu, galima ji pažadinti ir pakinkyti i darbą musu bendros ateities labui.
Projektas Galerija "Lenkijos abecele" susides iš dvieju daliu - stacionaraus muziejaus ir interneto miniportalo (matote jo bandomąją versiją, patalpintą portale A Aforgotten Odyssey - www.aforgottenodyssey.com/gallery/albums.php).
Realiame muziejuje (šio projekto darbai gana toli pažengę) bus pristatoma keliasdešimt tukstančiu originaliu prieškariniu atviruku ir nuotrauku, vaizduojančiu Respublikos etnini, religini ir kulturini paveldą. Didžioji rinkiniu dalis bus grupuojama butent pagal daugiakultures Lenkijos idejos kriterijus.
Portalas bus virtuali galerijos emanacija. Rinkiniai bus sudelioti pagal prieškarines vaivadijas ir priskiriami atskiroms vietovems. Besidomintieji iš šalies ir užsienio (ne tik lenkai, bet ir vokiečiai, ukrainiečiai ir t.t.) gales surasti savo gimtąją vietovę, o taip pat papildyti savo rinkiniu atvirukais ar nuotraukomis su komentarais. Tokiu budu kursis atskiru kaimu ir miestu, o taip pat ir tautiniu mažumu klubai (Lenkijos vokiečiai, Vokietijos lenkai, Lenkijos romai, žydai, taip pat šiu tautu kalbomis) . Musu koncepcijoje nera apribojimu - klubui Vilnius vadovaus lietuvis, Gardinui - žydu kilmes lenkas, Ščebžešino klubui - Kalifornijos gyventojas. Tikimes, kad isitrauks vietines organizacijos, praeities megejai ir visi tie, kurie palaiko su Lenkija emocinius ryšius. Visi gaus interaktyvias priemones pristatyti savo pasiekimus ir megzti kontaktus visame pasaulyje.
Ši didžiuli projektą galima realizuoti tik dabar, naudojantis šiuolaikinemis technologijomis, kurios leidžia ivesti visiškai naujus švietimo, apsikeitimo idejomis, online diskusiju metodus. Draugija "Szukamy Polski", (užregistruota Bialistoko rajoniniame teisme 2003 04 03; KRS 0000157426) šiomis galimybemis nori naudotis.
Projektas Galerija "Lenkijos abecele" yra švietimo srities projektas su elementais, kurie gali išjudinti jaunu žmoniu vaizduotę (online nuotrauku galerija, interaktyvumas). Jo tikslas - vienoje vietoje (online) sukaupti vertingas diskusijas apie Lenkiją, bendromis jegomis gilinti žinias apie ją, aktyvinti viduriniu mokyklu mokiniu protinę veiklą, suteikti jiems plačias galimybes gauti informaciją, (numatoma, kad bandomąji dienraščio online puslapi redaguos Bialistoko mokyklu mokiniai ir studentai)
Tikime, kad šiuolaikiniu patriotizmo ir daugiakultures istorijos pamoku sujungimas su naujausia technologija duos geresnius rezultatus, nei duoda konservatyvus mokykliniai tautinio sąmoningumo ir patriotizmo ugdymo metodai. Manome, kad šis unikalus projektas sugebes pažadinti Jogailos geną ir nors truputi �privatizuoti� patriotizmą, kuri, visu manymu, užgrobe politikai ir profesionalus patriotai.
Atgaivinant vertingiausius Jogailos geno elementus mums bus lengviau tapti Naujosios Europos nariais. Kartu kurkime Galeriją "Lenkijos abecele". Maži ir dideli, vyresni ir jaunesni, iš Bialistoko, Parčevo ir Čikagos. Paremkite mus, kartu renčiant ši laivą, pripildytą pozityviu diskusiju apie Lenkiją, kuris tures patvirtinti musu nuolatini isitvirtinimą Europos žemyne, bet tokioje jo vietoje, tegu ir pakraštyje, kad galetumeme ragauti Rytu kulturos, kuriai taip pat priklausome, nektarą.
Ir ši mintis, kad turime didžiuotis savo daugiakulturiškumu, per amžius isitvirtinusia tolerancijos, broliškumo meile, - nors tai ir skamba labai banaliai - yra viso projekto pagrindas.


 Tomasz Wiśniewski                                 Jan Oniszczuk   

Tůumaczyů - Vertë
Dainius Junevicius
Dainius! Dzię - ku - je - my

 
 
© 2011 Stowarzyszenie Szukamy Polski
Projekt i wykonanie: G3 Media